Mekurir Jiyekor Xadhu

Eghor manuhor ezoni bor senehor mekuri aasil. Tai gabhini hoisil. Ghoror girihotoniu thik xei xomoyote gaa-bhaari aasil. Mekurijonir borkoi khabor mon juwat taai, “mur maas khabor mon goise” buli girihotonik kole’. Girhotoniye uttor dile’, “Aai hey, toi sopaai aani dilehe moi khaboloi dibo paaru. Noholenu moi kor pora dim?” Iyaake xuni mekurijoniye xeidinakhonor pora oinor ghoror pora sur-taari kori ba doba-hoka di kunurokome maas aani diboloi dhorile. Ifaale girihotoniye maas randhi-barhi khaai mekurijonik khali kaitbur khaboloi dile. Xeidore mekurijoniye dinou maas aani khaboloi nepaai. Iyaate taair monor bor bejaar laagi girihotonik xaau dile, “mur petot ji aase taair petoloi jauk aaru taair petot ji aase mur petoloi aahok”.

Iyaar kisu dinor paasote xosaxosikoiye girihotoniye duta mekuri puwali pale aaru mekurijoniye sowali dujoni pale. Aatouputou kori mekuriye suwali dujonik kunurokome dangor korile. Sowali dujonik ghorote thoi mekuriye nitou maas-gakhir ityadi bisari jaai.

Sowali dujoni jona hol’ot xihote edin maakok kole, “Aai, tumi jodi gawoloi jawte kunubai maari thoi, tenehole aami kenekoi janim aaru ki korim?” Tetiya maake ejupa tuloxi aaru tar usorote emola gakhir thoi kole, “Jodi muk kunubaai maare ei tuloxi jupi joi pori jabo aaru gakhir mola kola hobo. Tetiya tohote muk bisari jabi.” Iyaar dindiyekor pisot tuloxijopa joi poril aaru gakhir mola keheraj-boroniya hol. Tetiya maakor kiba hol buli jaani kaandi kaati sowali dujoniye maakok bisari gol. Xihote bhaleman dur goi bhoniyekor piyaah lagilot pani bisaari jaaute aagote ekhon noi palegoi. Noir goraate bhoniyekok thoi bayeke paani aaniboloi naami gol. Taai aajolidiyek nije khaai bhoniyekoloi paani aaniboloi dhoraat paani xukaai gol aaru jol-kuwore maat logale, “Jodi tumaar hator aangothito muk dibo para tente tumi paani nibo para.” Bhoniyekotkoi aangothitu ki daangor bostu, ei buli bayeke, aangothitu di paani aanile. Bhoniyeke paani khai bayekok aakou aangothitu aaniboloi pothiyaai dile. Eibar bayek panit namutei jol-kuwore taik hori nile. Bayekok niya dekhi bhoniyeke baamote bohi hiya-mur bhukuwaai kandiboloi dhorile.

Iyaar kisuporor pisot ezon mudoi beparoloi aahute okolxoriya rupohi suwalijonik noi-paaarot bohi thoka dekhi taaik naawot bhoraai loi gusi gol. Ghor paai mudoiye taar dujoni ghoiniyekor logote taaiku ezoni xoru ghoini paati lole. Kumol boyoxiya xoru ghoiniyekok mudoiye aagor duzoni ghoiniyekotkoi besi morom koriboloi dhorile. Khiyalote eedujoniye, kenekoi mudoiye aeik dekhibo nuwara hoi tarehe upaai sintoboloi dhorile. Taair prothombaar oxousor xomoyot taaik soku duta kaapurere baandhi, taai eta dheki-thura pale buli koi taai puwa mota loratu xotiniyek ho’te noi’t utaai dile. Pisorbaar taai eta rongalau pale buli koi aasol mota loratu noi’t utaai dile. Ifaale jol-kuwore hori niya bayeke xei utaai diya lora dutaak bhoniyekor lora buli jaanibo paari tuli-taali dangor-dighol korile. Mudoiye xorujoni ghoiniyekor eibur kotha xosabhabi taaik kuloikhoniya tiruta buli thik kori nijor ghoror pora khedi di suwa-patonit ghor eta xojaai di tho’le. Taai suwa-patonite eta ghorot dukhere din kotaboloi dhorile.

Edin mudoiye bepaaroloi jaaute paanir maajot jol-kuwore teur naaukhon dhori rokhale. Mudoiye naukhon kunu rokome eruwabo nuwari ki koru buli bisurtti hoi thakute paanir major pora kunubaai maat logaai kole’ – “Tumi etaa xokaam koriboloi gaat luwaa, aaru ketiya koriba taak thirangkoi koi, tumaar tamulor haasoti khon aaru lakhutidaal pelaai thoi juwa, tehe tumaar naau mukoli hobo. Mudoiye upaai napaai eta bor-xobaah koriboloi din thik kori haasoti khon aaru laakhutidal taate pelaai dilot naaukhon saat kore eraai gol. Ifaale jethaiyeke xei lora dutaak xihotor maa’ke mekurir petot jonmoluware pora arambho kori xihotok noi’t utaai diyaloike eibur kotha bornona kori kole aaru xei xokolu kothakhini xihotor baapeke pota bor- xobahor dina xihote raaizok koboloi kole.

Xihote xobaahor dina baapekor lakhuti daal aaru haasoti khon loi mudoir ghoror phaale jaboloi dhorile. Punei goi xihote suwa-patonit thoka maak’ok aai buli maati etupi paani khaboloi khujilot, xihote supoti kora buli maa’ke bhaabi koboloi dhorile’, “muk kiyo bhengusaali korisohok? Xouwa xobaaholoi maanuh aahise, taaloi jaa aaru ji paaro khagoi.” Tetiya xihote xokolu khini kotha maa’kor aagot bhaangi koi, sinaaki di. Taate olop jiraai-xotaai xobaaholoi gol.

Xobaahot maanuh diha-dihi bohise. Enete khobor ulaal je suwa-patonit thoka manuh jonir taat khaai-boio dujon maanuh xobaahot bohisil. Jetiya ei kotha jonajat hol tetiya raaizor pora bisaar hol je xei manuh dujone xobaahor maajot ulaai nijor sinaki dibo laage. Kothaxar xunaa matrokote dui kokaai bhayeke girip’koi uthi maat logaale je, “aami jot xumaaisilu xeiya amaar aai.” Tetiya raaize ei bixoye ki jana buli mudoi’k xudhat mudoiye ekuke kobo nuwarile. Tetiya raaiz’e ei bixoye koboloi kuwaat, bor’tuwe maat logaale je raaiz’e jen xokolu kotha mon di xune. Eibuli xokolu kothaa bhaangi-paati xi koboloi dhorile aaru mudoir haasotikhon aaru laakhutidaal raaiz’or aagot uliyaai di xihotor kotha xosaa buli promaan korile. Mudoiye haa-humuniyah karhi xorog pora manuh jen hol aaru lakhutidaal, haasotikhon nizor buli xoi kaarhile. Tetiya xokoluwe xotinir kumontrona bujibo paarile aaru mudoir ghoiniyek hotok motaai xokolu kothaa xudhaat xihote eku maatibo nuwarile. Raaiz’eu eku haai-urumi nuhuwakoi xobaah khaai gol. Xobaahor pisot mudoiye ghoiniyek dujonir naak-kaan kaati xihotok khedi dile aaru lora dutire xoite xoru ghoniyekok aani ghor xumuwalehi. Lora dutiu bape-maak’or buku juraai ghorote thakil.

Glossary

Mekuri  : Cat

Gabhini , gaa-bhaari : Pregnant

Maas : Fish

Sopaai aan : gather




aajolidiyek

Aatouputou

baamote

bepaar

bhengusaali 

bor’tuwe

bor-xobaah 

dheki-thura 

diha-dihi 

gabhini 

girihotoni

girip'koi 

haa-humuniyah karhi 

haai-urumi 

haasoti

haasoti 

joi 

juraai  

keheraj-boroniya 

Khiyalote

kuloikhoniya

kumontrona 

mudoi

oxous

supoti kora

suwa-patonit 

tiruta

xobaah

xokaam

xorog pora 

xotiniyek

For original text of this story in Assamese Script in Wiki Source click here.